Apie mus

Kultūros įstaiga „Gardino valstybinis istorijos ir archeologijos muziejus“ yra vienas iš seniausių ir didžiausių Baltarusijos Respublikos muziejų. Muziejus buvo įkurtas 1920 m., o 1922 m., įsikūręs trejose miesto savivaldybės pastato patalpose, tapo prieinamas visuomenei.

Vėliau, magistratas suteikė muziejui Senosios pilies – XVI a. karališkųjų rūmų- patalpas. Gardino Senoji pilis yra renesansinės architektūros karaliaus Stepono Batoro rūmai, kuriuos suprojektavo architektas iš Florencijos Santi Gucci, o patys rūmai buvo statomi ant Vytauto Didžiojo gynybinės pilies sienų ir bokštų griuvėsių.Pirmame pilies aukšte buvo 10 skliautuotų patalpų, kuriose buvo įsikūręs arsenalas, raštinė, lobynas ir kitos tarnybos. Antrame aukšte buvo karališkieji kambariai – ceremonialiniai ir gyvenamieji, apjunkti į tipiškus apartamentus. Pastogėje galėjo būti trečiojo aukšto patalpos. Bėgant šimtmečiams rūmai buvo stipriai pažeisti ir keletą kartų atstatomi, dėl ko nukentėjo jų architektūriniai bruožai.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vykusių Pilies kalno archeologinių kasinėjimų metu, muziejaus kuratorius Jazepas Jadkovskis aptiko XII-XVII a. mūrinių pastatų griuvėsius. Šių archeologinių radinių dėka buvo žymiai papildyta muziejaus kolekcija.

Antrojo pasaulinio karo metu muziejaus veikla buvo nutraukta, o rūmai nukentėjo nuo bombardavimų ir gaisro. Muziejus vėl buvo atidarytas 1944 m. ir gavo regioninio muziejaus statusą, o 1945 m. tapo Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi. Jo filialu tapo miesto gamtos istorijos muziejus, kuris 1950 m. persikėlė į Senąją pilį ir tapo regioninės gamtos skyriumi. Laikotarpyje nuo 1940 m. iki 1980-ųjų buvo įrengtos 6 regioninės istorijos ir gamtos bendrosios ekspozicijos (21 kambarys).

Pilies kalno teritorijoje yra nuo XII a. žinomos Gardino architektūrinei tradicijai būdingų paminklų Žemutinės bažnyčios ir Vytauto Didžiojo laikų Viršutinės pilies gynybinių sienų griuvėsiai. 1967 m. Gardino Senajai piliai buvo suteiktas istorinio ir archeologinio rezervato „Pilies kalnas“ statusas.

1991 m. muziejus gavo dar vieną pastatą, rokoko stiliaus architektūros paminkląNaująją pilį arba Karališkuosius rūmus,. Juos suprojektavo K. F. Piopelman‘as, o statyba tęsėsi nuo 1737 iki 1742 m. Rūmai iškilo šalia Pilies kalno, priešais Senąją pilį. Jų planas priminė rusišką raidęPir suformavo didelį priekinį kiemą – vadinamą šlovės kiemu. Pagrindinis įėjimas vedė į didžiąją gvardijos salę, puoštą freskomis. Šalia jos buvo pirmoji karaliaus priėmimų salė (Ovalinė salė), senatorių ir ambasadorių salės. Visos jos buvo dekoruotos elegantiškais kartušais ir rokailėmis – grotomis, architektūrinių detalių freskų imitacijomis. Karališkieji apartamentai buvo dešiniajame rūmų sparne, o kairiajame – teismo patalpos.

Šiuo metu čia vyksta muziejaus parodos, ekspozicijų salėse lankytojai yra supažindinami su muziejaus rinkiniais: ginklais, menais ir amatais, zoologijos ir entomologijos eksponatais.

1994 m. buvo įkurtas Gardino istorijos muziejus (Elizos Ažeškos gatvėje). Jis yra įsikūręs atskirame pastate, pastatytame XVIII amžiaus II pusėje, ir vieninteliame išlikusiame iš dvidešimties taip vadinamų „basniatskaja pastatų“ („basniakai“ – buvo Gardino karališkosios ekonomijos (teritorinio-administracinio vieneto) karinė sargyba). Šiandien jis yra vadinamas Šeimininko namu ir yra pirmas standartizuotų gyvenamųjų patalpų pavyzdys Baltarusijoje, respublikinės reikšmės paminklas.

2014 m. kovo mėnesį Maksimo Bahdanovičiaus namas-muziejus buvo reorganizuotas ir tapo Gardino regioninio istorijos ir archeologijos muziejaus literatūros skyriumi. Muziejaus ekspozicija yra įrengta 1888 m pastatytame mediniame pastate, esančiame vietinės reikšmės istoriniu paminklu ir kaip Gardino istorinio centro dalimi, įtrauktame į Baltarusijos Respublikos istorinio ir kultūrinio paveldo sąrašą. Čia yra eksponuojama medžiaga, susijusi su įžymaus baltarusių poeto Maksimo Bahdanovičiaus gyvenimu ir kūryba, literatūriniu ir socialiniu sąjūdžiu Baltarusijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, o taip pat, kūrybinis įžymių Gardino regiono poetų ir rašytojų paveldas bei XX a. sandūros miestietiško gyvenimo objektai.

Gardino valstybinis istorijos ir archeologijos muziejus yra regioninis visuomeninių ir valstybinių muziejų įsteigimo, jų įvairių veiklų administravimo bei valstybinių regiono muziejų personalo kvalifikacijos mokslinis-metodologinis centras.

Kultūros įstaiga „Gardino valstybinis istorijos ir archeologijos muziejus“ yra vienas iš seniausių ir didžiausių Baltarusijos Respublikos muziejų. Muziejus buvo įkurtas 1920 m., o 1922 m., įsikūręs trejose miesto savivaldybės pastato patalpose, tapo prieinamas visuomenei.