Kryžius išorinio tvirtinimo, neproporcingai išilgintas (galimai virš įtvirtinimo pagrindo buvo apdailos bokštelis), skersinių galai užbaigiami lapelių imitacija. Viduryje – saulutės formos plokštelė, laikanti po tris spindulius tarp skersinių: kraštiniai tiesūs, vidurinis vingiuotas. Saulutės apačioje – pusmėnulis.

Paminklą vainikuojančios geležinės viršūnės – neatskiriamas stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių ornamentas nuo XVIII a. Kiaurapjūvio arba, kaip šiuo atveju, pilnavidurio saulės disko su spinduliais ir apačioje įkomponuotu delčia arba jaunu mėnuliu motyvas buvo ir tebėra vienas mėgiamiausių kalviškosios kryždirbystės siužetų [1]. Šis kryžius puošė Aristavėlės bažnyčią. 1764 m. Kauno pataurininkis, Telšių seniūnas, generolas šembelionas Juozas Zabiela ties Obelies ir Malčiaus santaka pastatė Jėzaus Kristaus vardo bažnyčią. Ji buvusi klasicistinių formų, raižiniais puoštu altoriumi, paveikslais, tarp kurių buvo šv. Kotryna, tapyta aliejumi bei Aušros Vartų ir Šiluvos Marijos. Bažnytėlė išstovėjo iki sovietmečio pabaigos, tačiau Nepriklausomybės nesulaukė. Klestinčio, dideles dotacijas iš valstybės gaunančio A. Sniečkaus kolūkio valdžia nepajudino nei piršto, kad išsaugotų iš tikinčiųjų atimtą ir pašonėje griūvantį pastatą. [1] STRAVINSKAS, Antanas. Įvadas Iš: Lietuvių liaudies menas: mažoji architektūra, Vilnius, 1992, p. 14.

Available on exposure	Taip
Collection	Ne