| Name |
Dekoratyviniai šarvai, dekorativuos brunis, dekoratīvas bruņas, дэкаратыўныя латы, decorative armour |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XIX a. vid. |
| Place of establishment |
Nežinomas |
Description
Raitelio paradiniai (arba turnyriniai) krūtinšarviai, kurių dekoro siužetas sudarytas iš daugialypės batalinės scenos, kurios pirmame plane – du besikaunantys raiteliai.
Intresting info
Viktorijos eros laikotarpiu Europos pilių ir dvarų savininkų tarpe įsigalėjo mada įsirengti ginklų ar medžioklės kambarius, ar bent jau kampelius. Šeimos relikvijos buvo pakankamai retas dalykas, todėl buvo užsakinėjamos šarvų ir ginklų kopijos, gamintos Vokietijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse. Vajus neaplenkė ir Lietuvos dvarininkų, leidusių nemažas sumas interjero dekorui. Eksponuojamų šarvų originalas XVI a. buvo užsakytas Italijos didiko, gamintas Vokietjos arba Nyderlandų šarvų manufaktūroje. Toks meno kūrinys viduramžiais buvo kuriamas keletą metų ir kainavo milžiniškus pinigus. 1805 m. buvo išrastas, o amžiaus viduryje praktiškai įgyvendintas galvanoplastikos metodas. Jis pradėtas taikyti Rusijoje, tačiau komercinio pritaikymo industrija buvo sukurta po kelių patentinių galvanotipijos patobulinimų. 1840 m. Birmingeme (D. Britanija), 1841 m. Paryžiuje (Prancūzija) ir kitur atidarytos įmonės, kuriose, be kitų daiktų, elektrolizės būdu buvo gaminamos prabangių antikvarinių kūrinių kopijos. Nuo tada kilmingų riterių šarvus savo interjerų puošybai galėjo įsigyti ir kiek mažiau pasiturintys dvarininkai.
Šie šarvai, kartu su panašios stilistikos alebarda ir vėzdu po II pasaulinio karo į muziejų pateko iš sovietų nacionalizuotų dvarų vertybių sandėlio Apytalaukio dvare. Originali jų buvimo vieta buvo Lančiūnavos dvaro rūmuose. Galima spėti, kad juos įsigijo dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis.
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Ne |
