| Name |
Jonas Krikštytojas, Juoņs Kristeituojs, Jānis Kristītājs, Іаан Хрысціцель, John the Baptist |
| Author |
Nežinomas skulptorius |
| Year of establishment |
XV a. pab.–XVI a. pr. |
| Place of establishment |
Nežinoma |
Description
Skulptūra išdrožta iš liepos medienos masyvo. Šventasis vaizduojamas žingsnio judesyje, ilgais bei vešliais banguotais plaukais ir barzda. Pastarųjų garbanos skrupulingai detalizuotos. Apsigobęs dideliu laisvai krintančiu kupranugario odos apsiaustu, susijuosęs pinta virve, basas, ant rankų laiko Dievo Avinėlį
Intresting info
Skulptūra muziejui perduota 1947 m. Paaluonio km. gyventojo Tomo Širtauto, nuo 1939 m. atnešusio į muziejų kelias šventųjų skulptūras, tame tarpe ir šv. Simono-Petro. Jonas Krikštytojas anksčiau stovėjo Labūnavos kapinių koplyčioje (dabartinėje bažnyčioje). Labūnavoje pirmoji bažnyčia pastatyta tik XIX a. pradžioje. Turint omenyje, kad ji visiškai sudegė du kartus, abejotina, ar Labūnava galėjo būti pirmoji Jono Krikštytojo stovėjimo vieta. Jos atsiradimą miestelyje galima sieti su bažnyčios fundatorių Zabielų gimine. Grafų pagrindinės rezidencijos Apytalaukyje pašonėje stovinčioje šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje stovėjo taipogi vertinga XVII a. šv. Petro statula. Ieškant galimų autentiškų Jono Krikštytojo stovėjimo vietų centrinėje Lietuvos dalyje, pirmiausia akys krypsta į gana netoli nuo Labūnavos esančią Kėdainių šv. Jurgio bažnyčią. Pastarosios pastatymas datuojamas XV a. II puse, kas beveik sutampa su skulptūros sukūrimo epocha.
Jono Krikštytojo vaizdavimas nebūdingas liaudiškai tradicijai. Šventojo draperijų klostės, barzdos ir plaukų bei avinėlio vilnos vaizdavimo technika, statulos kompozicija ir detalės leidžia kelti hipotezę, kad skulptorius priklausė Veit Stoss'o mokyklai. Pastarasis buvo garsus vėlyvųjų viduramžių vokiečių menininkas, kūręs savitu „gotiškojo baroko“ stiliumi, aktyviai dirbęs Niurnberge ir Krokuvoje. Šiame mieste esančios šv. Marijos bazilikos altorius meno kritikų tituluojamas kaip geriausias jo kūrinys. JAV esančiame Getty muziejuje saugoma Jono Krikštytojo skulptūra, stovėjusi Schloss Harburg bažnyčioje pietvakarių Vokietijoje. Šis apie 1515 m. sukurtas kūrinys, taip pat priskiriamas Veit Stoss'o kūrybos aplinkai, atlikimo technika, stilistika bei detalėmis yra labai panašus į Kėdainiuose saugomą darbą. Kėdainių muziejuje saugoma skulptūra turi gana retai šventųjų ikonografijoje pasitaikantį elementą. Tai prie kairiosios kojos ant postamento gulinti nedidelė žvėries galva, sujungta su apsiaustu. Nors ją norėtųsi sieti su žalčiu ar kita krikščioniška piktųjų jėgų simbolika, veikiausiai tai yra sudėtinė apsiausto dalis – kupranugario galva. Analogišką galvą panašiame kojos ir drabužio klostės pastatyme dar galime pamatyti ir Danijoje, Orhuso katedros [Århus Domkirke] altoriui skulptoriaus Bernto Notkės 1479 m. kurtoje Jono Krikštytojo skulptūroje
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Senoji skulptūra |
