| Name |
šv. Florijonas, LTG?, sv. Florians, Сьвяты Фларыян, Saint Florian |
| Author |
Nežinomas dievdirbys |
| Year of establishment |
XIX a. pab. –XX a. I pusė |
| Place of establishment |
Vidurio Lietuva |
Description
Šventojo drabužis rausvos spalvos, klostytas, iki kelių, pečius ir nugarą dengia rudas apsiaustas. Šventojo veidas pailgas, kakta aukšta, veide – skausmo išraiška, vokai nuleisti, akys užmerktos, lūpų kraštai nuleisti. Rankos per alkūnes sulenktos ir ištiestos į priekį. Antrame skulptūrėlės plane galimai pavaizduotos iki šventąjį iki kelių semiančios bangos. Ant dešinės blauzdos apvyniotos virvės imitacija. Ant galvos šalmas su trim ketvirčiais į dešinę pasukta skiautere. Šalmas, plaukai, barzda ir ūsai nudažyti tamsiai ruda spalva.
Intresting info
Skulptūrėlėje vaizduojama bangų ir virvės imitacija galimai reiškia Florijono nužudymo būdą, kai jis buvo pririštas prie girnapustės ir įmestas į Ennso upę Austrijoje. Lietuvoje apsisaugoti nuo gaisrų įprasta statyti šv. Agotos ir šv. Florijono skulptūrėles. Paminklai su šv. Agota būdavo statomi kaimuose, sodybose, prie gyvenamųjų namų, o šv. Florijonas dažniausiai statomas miesteliuose, ypatingai – Žemaitijoje. Šventasis įkeliamas aukštai, dažniausiai ant stulpo. Jis vaizduojamas stovintis, dešinėje rankoje laikantis dubenėlį arba kubilėlį su vandeniu, kairėje – ietį arba vėliavą. Dažnai greta jo skulptūros būna ir namelis arba bažnyčia, ant kurios šventasis „lieja“ vandenį, tačiau kartais šventasis pavaizduotas tik su kibiru vandens. Apsirengęs jis romėnų kario drabužiais, su šalmu arba kepure ant galvos. Tikėta, jog, kartą ištikus gaisrui, būtinai reikia pastatyti koplytėlę su šv. Florijono skulptūra taip, kad šventasis matytų sodybos trobesius, ir daugiau gaisrų nebūsią.
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Senoji skulptūra |
