| Name |
Žemaičių velnias, žemaišu veļneņš, žemaišu velns, жмудзкi чорт, samogitian devil |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XIX a.–XX a. pr. |
| Place of establishment |
Pietryčių Žemaitija |
Description
Skulptūrinėje kompozicijoje vaizduojamas rudas velnias, ant nedidelio paaukštinimo stovintis raudonose ugnies liepsnose. Liepsnos imituojamos išpjaustytose plonose medžio plokštelėse. Dešinė ranka sulenkta per alkūnę ir iškelta aukštyn, ant galvos du raudoni ragai. Kojos gauruotos, sparnas ant nugaros, barzda, ūsai ir ilgos ausys – juodi. Velnio kairėje vaizduojamas nupjauto medžio su nugenėtomis šakomis kamienas, stovintis ant stilizuotų akmenų krūvos. Kamienas tamsiai pilkas, akmenys – žali. Kompozicijos apačioje – gulinčios moters figūra. Jos ilgas rūbas nudažytas tamsiai pilka, veidas ir plaštakos balta, plaukai – rusva spalva. Akys užmerktos, rankos netaisyklingai sudėtos ant juosmens. Prie jos galvos, ant juodo paaukštinimo, ant kurio stovi velnias, įrėžtas kryželis, prie kojų ant pagrindo – negili apskrita išpjova. Pagrindas, ant kurio guli moteris, juodas, imituojantis grumstus ar akmenis, ant kurių išraižyti eglutės motyvai.
Intresting info
Eksponatą muziejus įsigijo 1932 m. iš A. Čimelio, gyvenusio Kėdainių apskrityje, Ariogalos valsčiuje, Pakarklių kaime. Jame vaizduojamas tipiškas „Žemaičių velnias“ (žemaitiškai „Žemaitiu veln’s; velnīs“). Rankoje jis tikriausiai turėjo šakę, kuria gaudė nusidėjėlių sielas. Nupjautas medžio kamienas simbolizuoja mirtį, jo pastatymas ant sumūrytų akmenų reiškia antkapinį paminklą. Gulinti moteris įkapiniais rūbais tikriausiai ir simbolizuoja velionę, kurio sielą medžioja nelabasis. Apskrita išpjova jos kojų gale galbūt buvo skirta žvakės įstatymui.
Analogiškas „Žemaičių velnias“ buvo pirmasis dailininko A. Žmuidzinavičiaus kolekcijos, pradėtos rinkti apie 1906 m., eksponatas. Jos pagrindu 1966 m. Kaune buvo įkurtas Velnių muziejus, kurio kolekcija palaipsniui išaugo iki 3000 eksponatų.
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Senoji skulptūra |
