Name | Kompozicija „Kolūkio melžėja ir zootechnikas“, LTG?, grebšana „Kolhoza slaucēja un zootehniķis“, кампазіцыя „Калгасная даярка и заатэхнік“, carving „Kolkhoz milkmaid and zootechnician“, |
Author | Juozas Martusevičius |
Year of establishment | 1953 m. |
Place of establishment | Šingalių km. |
Description
Siužetas su melžėja, zootechniku ir karve. Pirmame plane stovi bidonas. Melžėja, žiūrėdama į zootechniką, kaire ranka glosto juodmargę karvę, dešine rodo į šalia jos stovintį kibirą. Prieš juos stovintis zootechnikas, laikydamas kairėje rankoje popieriaus ritinį, dešine rodo į karvę ir žiūri į melžėją. Melžėja su baltu chalatu, juodais kaliošais, rudi plaukai susukti į kuodą, apgobti baltu steriliu tinkleliu. Akys ir antakiai paryškinti mėlyna, lūpos morkine spalva. Zootechnikas su pilka 6-jo deš. mados skrybėle, baltiniais su apykakle, margu kaklaraiščiu, juodu švarku ir melsvomis brič kelnėmis, sukištomis į kerzinius batus. Plaukai nudažyti juodos ir gelsvos spalvos mišiniu, akys ir antakiai paryškinti mėlyna, lūpos raudona spalva. Ant pagrindo šono iš visų pusių užrašas: „Kolūkio melžėja ir zo/otechnikas – / prie karvės. Geros pieno – /produkcijos.“
Intresting info
Drožinys netiesiogiai iliustruoja vieną skaudžiausių XX a. Lietuvos istorijos periodų – kolektyvizaciją. Vienas iš komunizmo idėją laikančių dramblių – visuomeninės gamybos priemonių nuosavybės principas, agrarinėje Lietuvoje buvo toks nepopuliarus, kad vietos komunistai kurį laiką žemdirbiams net nedrįso jo siūlyti. Vis dėlto, 1949 m. pabaigoje vykęs LKP VI suvažiavimas iškėlė uždavinį artimiausiais metais pasiekti „visišką kolūkinės santvarkos pergalę“ Lietuvos kaime. Nepaisant propagandos, suvaryti žmonių į kolūkius nesisekė. Kaimo gyventojai atkakliai priešinosi, tačiau sustabdyti kolektyvizacijos ir kaimo sovietizacijos nepavyko. 1951 m. pabaigoje buvo sukolektyvinta 94,1 % valstiečių ūkių. 1952 m. rusėjo mėn. vykęs LKP VII suvažiavimas konstatavo, kad Sovietų Lietuvoje nugalėjo kolūkinė santvarka, tai yra respublikos žemės ūkyje ,,visiškai įsigalėjo socialistiniai gamybiniai santykiai“. Eksponuojama skulptūrinė kompozicija ir iliustruoja tų santykių išraišką socrealizmo mene, kai vakarykščiai savarankiški ūkininkai turėjo tapti beturčiais kolchoznikais, klausančiais partijos direktyvų ir vykdančiais penkmečio planus.
Tai vienas iš pirmųjų Juozo Martusevičiaus žinomų ir metrikuotų darbų, kurių muziejuje saugoma kelios dešimtys. Gimė jis 1911 m., parodose dalyvavo nuo 1969 m., 1970 m. priimtas į Lietuvos TSR Liaudies meno draugiją. Jo darbai dekoratyvūs, išraiškingų pozų, vaizduojantys žmonių buitį. Drožėjas kūrė savitai, šiltai, nuotaikingai, tačiau nevengė ir ideologinio pobūdžio kūrinių.
Tai vienas iš pirmųjų Juozo Martusevičiaus žinomų ir metrikuotų darbų, kurių muziejuje saugoma kelios dešimtys. Gimė jis 1911 m., parodose dalyvavo nuo 1969 m., 1970 m. priimtas į Lietuvos TSR Liaudies meno draugiją. Jo darbai dekoratyvūs, išraiškingų pozų, vaizduojantys žmonių buitį. Drožėjas kūrė savitai, šiltai, nuotaikingai, tačiau nevengė ir ideologinio pobūdžio kūrinių.
Available on exposure | Ne |
Collection | Juozo Martusevičiaus darbai |