Rūpintojėlis yra vienas dažniausių lietuvių sakralinės drožybos objektų, ypač išpopuliarėjęs XX a. II p. Jis vaizduoja sėdintį, palinkusį, susimąsčiusį, dešine ranka remiantį smakrą
Jėzų Kristų. Pagal nusistovėjusias liaudies skulptūros tradicijas
Kristaus kūnas yra išskirtinai raudonas arba rudas. Tai vienas svarbiausių lietuvių tautinių simbolių. Pažymėtina, kad iki XX a. vidurio siužetas buvo naudojamas tik liaudiškoje tautodailėje, jo beveik nebuvo bažnyčiose. Ankstyviausieji medinių liaudies
Rūpintojėlio skulptūrų pavyzdžiai dėl medžio trumpaamžiškumo išlikę tik iš XVIII a., todėl stokojama konkrečių žinių, kada šis siužetas atėjo į liaudies skulptūrą, kaip ir nežinomas konkretus ikonografinis prototipas Lietuvoje. Marija Gimbutienė iškėlė hipotezę, jog siužetas pasiskolintas iš ikikrikščioniškosios Europos, todėl kad analogijų aptinkama Senosios Europos kultūriniuose sluoksniuose. Gali būti, jog
Rūpintojėlio siužetas žinotas ir Lietuvoje iki Krikščionybės, tik sukrikščionėjo XVIII-XIX a. Lietuvoje įsitvirtinant krikščioniškoms pažiūroms kaimo pasaulėjautoje.
[1],
[2]
Vytautas Ulevičius teigia, kad kantrybės, ištvermės ir išminties semdavosi iš bendravimo su
Tėvu Stanislovu. Kiekvieną šventąjį ar kryžių droždamas giliai apmąstydavo. „Jei drožiu
rūpintojėlį, pats juo turiu tapti“. Šią skulptūrėlę laikraštis „Rinkos aikštė“ 1998 m. dovanojo Viktorui Muntianui, tais metais išrinktu populiariausiu Kėdainių rajono žmogumi. 1998 buvo antrieji jo metai Kėdainių rajono savivaldybės mero poste. Merui tapus Seimo pirmininku, Kėdainiuose buvo surengtos išlydėtuvės, kuriose V. Ulevičius pasakė kalbą ir padovanojo labai savotišką dovaną – meniškai išdrožtą dėklą buteliui. Jame tebuvo mineralinis vanduo.
V. Ulevičius gimė 1934 m. balandžio 12 d. Panevėžio rajone, Traupio miestelyje. Jau keletą dešimtmečių skulptorius gyvena Kėdainių krašte. Nuo 1968 m. surengė personalinių ar dalyvavo apie 100 parodų, sukūrė apie 200 monumentalių medžio skulptūros darbų. Jis buvo apdovanotas Kėdainių krašto kultūros premija (2003 m.), Respublikinėse amatų dienose medžio drožėjų šventėje du kartus karūnuotas „Drožėjų drožėju“ (1981 ir 1987 m.). V. Ulevičius yra Kėdainių krašto Dailės draugijos garbės narys (nuo 2004 m.)., sudarė ir išleido kūrybos fotoalbumą „Medžio giesmė“ (2008 m.).
2004 m. Kėdainių krašto muziejuje įkurtas skyrius, kuriame eksponuojami 55 garsaus skulptoriaus ąžuolo dirbiniai istorijos, mitologijos, religijos, gamtos, darbo tematika. Darbai dvelkia lietuviškumu, tik jam vienam būdinga stilistine raiška. Menininko įkvėpimas - lietuvių liaudies kūryba, tradicinė lietuvių tautos kultūra. Skulptorių nuolatinei kūrybai įkvėpia Lietuvių tautodailės pasaulis – gyvasis žmogaus ir gamtos darnos mokytojas. Liaudies ornamentas jam tarsi pačios žemės simbolis, tyras gamtos kristalas ir drauge paslaptingas valstiečio pasaulėjautos ženklas.
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Vytauto Ulevičiaus darbai |
