| Name |
Prieverpstė, spriesleica, vērpjamā vārpsta, прадзільнае верацяно, distaff |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XX a. pr. |
| Place of establishment |
Šiaurės Žemaitija |
Description
Kiaurapjūvio technika išpjautas simetriškas besivyniojančio augalo (akanto) motyvas. Šonai profiliuoti, abi pusės vienodos, nudažyta ruda spalva, išgręžtos trys skylutės kuodelio pagaliukui.
Intresting info
Prieverpstė 1933 m. gauta iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, kuriame saugomi mažiausiai trys beveik analogiški eksponatai [1], [2], [3]. Beveik tokios pačios prieverpstės yra dar dviejuose Lietuvos muziejuose: Lietuvos dailės muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje [4]. Pirmoji 1976 m. rasta Skuodo raj. Šlamų km., antroji Senojoje Impiltyje, Kretingos raj. Galima spėti, kad jos įvairiose Žemaitijos vietose buvo pjaustomos pagal paplitusį vienodą lekalą arba jos yra vieno ir to paties žemaičių meistro, dirbusio Kretingos-Skuodo-Platelių trikampyje, kūrinys.
Dažniausiai prieverpstės funkciją atlikdavo pailga lentelė, kartais labai schematiškai pagražinta. Meistrui nusprendus labiau dekoruoti verpimo įrankį, tradicinį ornamentą sudarydavo dviejų tarpusavyje sujungtų apskritimų motyvas. Kitokių formų prieverpstės buvo daromos gana retai, todėl šį eksponatą galima laikyti retesniu atveju lietuviškoje prieverpsčių drožyboje. Kaip ir kai kurie kiti moterų darbo įrankiai – pvz., rintės, kultuvės ir pan., jos buvo dovanojimo objektai. Dovanos statuso atitikimui reikėjo aukštesnės kokybės ir atitinkamo dekoro gaminio, todėl tais atvejais jis buvo užsakomas pas amatininką. Dėl šios priežasties minėti moterų darbo instrumentai buvo tarp labiausiai dekoruotų buities daiktų ir kartais tapdavo tautodailės kūriniais.
[4] EM 8246
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Ne |
