| Name |
Prieverpstė, spriesleica, vērpjamā vārpsta, прадзільнае верацяно, distaff |
| Author |
Nežinomas, inicialai „V. N.“ |
| Year of establishment |
1931 m. |
| Place of establishment |
Nežinoma |
Description
Sudaryta iš mažesnio (viršuje) ir kiek didesnio (apačioje) apskritimų, kuriuos vertikaliai jungia stačiakampis. Viršutiniame prieverpstės apskritime išpjaustinėta stilizuota saulė, apatiniame tradicinė šešių segmentų žvaigždė (saulutė), tarp kurios spindulių įterpti mažesni saulės pusapskritimiai. Stačiakampyje išpjaustyta 6 stilizuotų rožių kompozicija. Apatinės žvaigždės motyvas išgautas plokštuminės drožybos technika, ornamentą iškeliant į paviršių.
Intresting info
Dažniausiai prieverpstės funkciją atlikdavo pailga lentelė, kartais šiek tiek profiliuota arba labai schematiškai pagražinta. Nors prieverpstės abi pusės yra funkcionalios, puošiant didesnis dėmesys buvo skiriamas vienai pusei, antrąją gražinant kukliau, ar visai paliekant lygią. Meistrui nusprendus labiau dekoruoti verpimo įrankį, tradicinį ornamentą sudarydavo dviejų tarpusavyje sujungtų apskritimų motyvas, kurie kiaurapjūvio ar pjaustymo būdu buvo puošiami segmentinių žvaigždžių simboliais. Lietuvoje ši simbolika randama jau IV a. po Kr. radiniuose. Segmentinė žvaigždė daugiausia buvo raižoma ant moterų darbo įrankių – prieverpsčių, kočėlų, kultuvių, taip pat baldų – kraitinių skrynių, lovų, kėdžių, rankšluostinių. Kaip ir kai kurie kiti moterų darbo įrankiai – pvz., rintės, kultuvės ir pan., prieverpstės buvo dovanojimo objektai. Dovanos statuso atitikimui reikėjo aukštesnės kokybės ir atitinkamo dekoro gaminio, todėl tais atvejais jis buvo užsakomas pas amatininką. Dėl šios priežasties minėti moterų darbo instrumentai buvo tarp labiausiai dekoruotų buities daiktų ir kartais tapdavo tautodailės kūriniais.
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Ne |
