| Name | Kontušo juosta, LTG?, Slutskas josta, Cлуцкі пояс, kontusz sash |
| Author | Nežinomas |
| Year of establishment | XVIII a. I p. |
| Place of establishment | Stambulas, Turkija |
Description
Galvutėje – trys plokščiai stilizuotų simetrinių krūmelių siluetai (jų išliko tik viršutinė dalis) su tankiai išdėstytais profiliniais gėlių žiedais ir lancetiniais, truputį lenktais lapais. Vidurinė juostos dalis dekoruota ištisiniu „žuvies žvynų“ ornamentu. Skersiniai ir išilginiai apvadai apkraštuoti „eglučių“ juostelėmis, puošti gvazdikų žiedų ir lenktų lapuotų vytelių arabeska. Gerojoje pusėje ornamentai rudi, kai kur įgavę juosvai melsvą atspalvį. Vidurinės dalies „žuvies žvynai“ tamsiai rudi, jų piešinio linijos auksinės. Išvirkščiojoje pusėje galvučių ir apvadų dugnas tamsiai rudas, ornamentai auksiniai. Vidurinės dalies „žuvies žvynai“ auksiniai, jų piešinio linijos tamsiai rudos.
Intresting info
XVI a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje tapo įprasta didiko ir bajoro viršutinį apdarą – kontušą arba žiponą sujuosti ilgu ir plačiu audinio gabalu, dažniausiai specialiai išausta medvilnine, plonyte vilnone arba šilkine juosta. Ši mada išryškėjo tada, kai karinei aprangai būdingus diržus ėmė keisti iškilmių apdarui tinkamesni tekstiliniai apjuosalai. Tarp pastarųjų jau XVI a. ėmė pasitaikyti ir rytietiškų, kurie ypatingai vertinami dėl nepaprasto grožio, tobulos atlikimo technikos ir jų simbolinės reikšmės, signalizavusios apie savininko priklausymą privilegijuotam luomui ir konkrečiai valstybei – Respublikai.
Ši juosta išausta Stambule, tikriausiai išeivių armenų audėjų, kurie dažniausiai emigruodavo į šį miestą. Būtent šių armėnų kilmės meistrų, Turkijoje tęsiančių persiškų juostų audimo tradicijas, išausti apjuosalai tapo tiesioginiu Respublikoje pradėtų austi kontušinių juostų pirmavaizdžiu. Pirmojoje XVIII a. pusėje šis armėnų „turkiškas biznis“ jau buvo virtęs gerai organizuota veikla. Stambule veikė armėno Simono Nikorovičiaus agentūra, kuri supirkinėjo rytietiškus dirbinius ir siuntė juos į krautuvių tinklą Respublikoje.
Turkiškas rytietiškų juostų variantas susiformavo veikiamas įvairiakilmio taikomojo meno. Jam įtakos turėjo tiek audėjų sąsajos su Armėnijos taikomąja daile, tiek arabų-seldžiukų architektūrinės drožybos įtaka, ilgainiui pritaikytos liaudiškiems turkų siuviniams, tiek tokios pat paskirties persiški audiniai.
Nors turkiškos kilmės juostos Respublikoje nebuvo retenybė, Lietuvoje išliko tik vienintelis dabartinėje jos teritorijoje rasto eksponato pavyzdys. Jis apie 1985–1986 m. rastas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje tarp nenustatytų asmenų įkapių. LNM saugoma dar viena turkiška juosta, tačiau ši atvežta iš Vakarų Ukrainos – ja buvo apkraštuotas Lucko kenesos altoriaus uždanga parochetas.
Ši juosta išausta Stambule, tikriausiai išeivių armenų audėjų, kurie dažniausiai emigruodavo į šį miestą. Būtent šių armėnų kilmės meistrų, Turkijoje tęsiančių persiškų juostų audimo tradicijas, išausti apjuosalai tapo tiesioginiu Respublikoje pradėtų austi kontušinių juostų pirmavaizdžiu. Pirmojoje XVIII a. pusėje šis armėnų „turkiškas biznis“ jau buvo virtęs gerai organizuota veikla. Stambule veikė armėno Simono Nikorovičiaus agentūra, kuri supirkinėjo rytietiškus dirbinius ir siuntė juos į krautuvių tinklą Respublikoje.
Turkiškas rytietiškų juostų variantas susiformavo veikiamas įvairiakilmio taikomojo meno. Jam įtakos turėjo tiek audėjų sąsajos su Armėnijos taikomąja daile, tiek arabų-seldžiukų architektūrinės drožybos įtaka, ilgainiui pritaikytos liaudiškiems turkų siuviniams, tiek tokios pat paskirties persiški audiniai.
Nors turkiškos kilmės juostos Respublikoje nebuvo retenybė, Lietuvoje išliko tik vienintelis dabartinėje jos teritorijoje rasto eksponato pavyzdys. Jis apie 1985–1986 m. rastas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje tarp nenustatytų asmenų įkapių. LNM saugoma dar viena turkiška juosta, tačiau ši atvežta iš Vakarų Ukrainos – ja buvo apkraštuotas Lucko kenesos altoriaus uždanga parochetas.
| Available on exposure | Taip |
| Collection | Audinių rinkinys |