Name |
Lovatiesė, gultys apsags, gultas pārklājs, дыван, coverlet |
Author |
Nežinoma |
Year of establishment |
XX a. II p. |
Place of establishment |
Nežinoma |
Description
Išausta iš baltų medvilninių ir tamsiai mėlynų vilnonių siūlų aštuoniomis nytimis, su pervarom. Per vidurį susiūta. Pagrindinį audinio rašto elementų motyvą sudaro dviejų figūrų trijose eilėse po tris išrikiuotos dviejų ir trijų dydžių keturkampių katpėdėlės. Analogiškos elementų grupės jungiamos keturių dydžių agurkų raštu. Pagrindinės elementų grupės kampinės katpėdėlės jungiamos trečios figūros penkių dydžių katpėdėle.
Intresting info
Katpėdėlių raštai yra tipiškiausi tradicinės lietuvių tekstilės ornamentikoje. XX a. Lietuvoje šie motyvai ir jų deriniai su įvairiomis figūromis ypač austi dimais. Lietuvos vietovėse, kur buvo daugianyčių audinių, greičiausiai moterys dimaisaudė raštus pagal servetinių audinių pavyzdį. Ši tekstilės technika, paplitusi daugelyje šalių, Europoje aptinkama nuo 1600 m. Lietuvoje dimų raštais austi kanapiniai, lininiai, medvilniniai, pusvilnoniai ir mišraus pluošto dekoratyviniai audiniai. Aštuonnyčių dimų technika panaši į keturnyčių dimų, bet raštų motyvai ir motyvų kompozicijos sudaro visai atskirą raštų sistemą. Jie sudedami iš 4 rašto dalių ir įvairaus dydžio elementų, suglaudžiamų šonais, be pustonių. Pirma dalis yra priešinga trečiai, antra – ketvirtai. Dvi rašto dalys visuomet audžiamos raštu, o dvi – dugnu. Vidurio Lietuvos dimų audiniams labiausiai būdinga ornamento struktūra iš keturių ir daugiau dydžių elementų.
Ši lovatiesė (divonas) 1978 m. įsigyta iš Anelės Slučinskaitės. Jos raštas analogiškas muziejuje saugomo lininio pagalvės užvalkalo raštui, tuo pat metu įsigyto iš Antaninos Jankauskienės. Iki XX a. vidurio po kaimus vaikščiojantys amatininkai buvo įprastas reiškinys. Patyrusios audėjos taipogi buvo samdomos suverti nytis arba austi šeimynai. Jų sukurti raštai dažnai kartodavosi lokaliose apylinkėse. XX a. II pusėje audinių raštai pradėti spausdinti rankdarbių knygose ir žurnaluose. Audimas pasitraukė iš kasdienės buities į tautodailės sritį, lokalūs skirtumai ėmė niveliuotis, o raštai – kartotis įvairiose vietose. Galima daryti prielaidą, kad lovatiesė ir užvalkalas buvo dailės parodos eksponatai, kuriai pasibaigus, vienu metu pateko į muziejų.
Available on exposure |
Ne |
Collection |
Audinių rinkinys |