| Name | Pagalvės užvalkalas, nauločka, spilvendrāna, наўлечка, pillowcase |
| Author | Nežinomas |
| Year of establishment | XX a. II p. |
| Place of establishment | Vidurio Lietuva |
Description
Išaustas iš baltų ir pilkų lininių siūlų aštuoniomis nytimis, su pervarom. Užvalkalo raišteliai užrišami, gale įsiūtas nėrinys nertas vąšeliu iš baltų medvilninių siūlų. Pagrindinį audinio rašto elementų motyvą sudaro dviejų figūrų trijose eilėse po tris išrikiuotos dviejų ir trijų dydžių keturkampių katpėdėlės. Analogiškos elementų grupės jungiamos keturių dydžių agurkų raštu. Pagrindinės elementų grupės kampinės katpėdėlės jungiamos trečios figūros penkių dydžių katpėdėle.
Intresting info
Katpėdėlių raštai yra tipiškiausi tradicinės lietuvių tekstilės ornamentikoje. XX a. Lietuvoje šie motyvai ir jų deriniai su įvairiomis figūromis ypač austi dimais. Lietuvos vietovėse, kur buvo daugianyčių audinių, greičiausiai moterys dimais audė raštus pagal servetinių audinių pavyzdį. Ši tekstilės technika, paplitusi daugelyje šalių, Europoje aptinkama nuo 1600 m. Lietuvoje dimų raštais austi kanapiniai, lininiai, medvilniniai, pusvilnoniai ir mišraus pluošto dekoratyviniai audiniai. Aštuonnyčių dimų technika panaši į keturnyčių dimų, bet raštų motyvai ir motyvų kompozicijos sudaro visai atskirą raštų sistemą. Jie sudedami iš 4 rašto dalių ir įvairaus dydžio elementų, suglaudžiamų šonais, be pustonių. Pirma dalis yra priešinga trečiai, antra – ketvirtai. Dvi rašto dalys visuomet audžiamos raštu, o dvi – dugnu. Vidurio Lietuvos dimų audiniams labiausiai būdinga ornamento struktūra iš keturių ir daugiau dydžių elementų.
Tuo tarpu užvalkalo nėrinio raštas nėra būdingas tradiciniams lietuvių nėriniams. Galimai jis nėra vienalaikis su audiniu, pirktu 1978 m. iš Antaninos Jankauskienės. Jo raštas analogiškas muziejuje saugomos lovatiesės, tuo pat metu įsigytos iš Anelės Slučinskaitės, raštui. Iki XX a. vidurio po kaimus vaikščiojantys amatininkai buvo įprastas reiškinys. Patyrusios audėjos taipogi buvo samdomos suverti nytis arba austi šeimynai. Jų sukurti raštai dažnai kartodavosi lokaliose apylinkėse. XX a. II pusėje audinių raštai pradėti spausdinti rankdarbių knygose ir žurnaluose. Audimas pasitraukė iš kasdienės buities į tautodailės sritį, lokalūs skirtumai ėmė niveliuotis, o raštai – kartotis įvairiose vietose. Galima daryti prielaidą, kad lovatiesė ir užvalkalas buvo dailės parodos eksponatai, kuriai pasibaigus, vienu metu pateko į muziejų.
Tuo tarpu užvalkalo nėrinio raštas nėra būdingas tradiciniams lietuvių nėriniams. Galimai jis nėra vienalaikis su audiniu, pirktu 1978 m. iš Antaninos Jankauskienės. Jo raštas analogiškas muziejuje saugomos lovatiesės, tuo pat metu įsigytos iš Anelės Slučinskaitės, raštui. Iki XX a. vidurio po kaimus vaikščiojantys amatininkai buvo įprastas reiškinys. Patyrusios audėjos taipogi buvo samdomos suverti nytis arba austi šeimynai. Jų sukurti raštai dažnai kartodavosi lokaliose apylinkėse. XX a. II pusėje audinių raštai pradėti spausdinti rankdarbių knygose ir žurnaluose. Audimas pasitraukė iš kasdienės buities į tautodailės sritį, lokalūs skirtumai ėmė niveliuotis, o raštai – kartotis įvairiose vietose. Galima daryti prielaidą, kad lovatiesė ir užvalkalas buvo dailės parodos eksponatai, kuriai pasibaigus, vienu metu pateko į muziejų.
| Available on exposure | Ne |
| Collection | Audinių rinkinys |