| Name |
Pinta lazda, peita vāzda, pīts spieķis, плетёный посох, wicker stick |
| Author |
Bronė Šniūrevičienė (?) |
| Year of establishment |
1955 m. |
| Place of establishment |
Vidurio Lietuva (?) |
Description
Ilga viela su lanku lenkta rankena, apipinta kankorėžine pyne
Intresting info
Pynimas iš šiaudų yra viena iš seniausių rankdarbių rūšių. Jis vystėsi kartu su žemdirbyste, teikusia pynėjams daug geros žaliavos. Apie tai byloja radiniai seniausiuose žemdirbystės centruose prie Nilo, Tigro ir Eufrato, Gango ir Indo upių. Ten rasta 15-20 tūkst. metų senumo puodų, kuriuose įspaustos pintos šiaudų juostelės. Daugumoje javų augintojų kultūrų buvo paskutinio pėdo apeigos ir papuošalų iš jo darymas. Nors pinti mokėjo dauguma, kiekvienoje apylinkėje buvo pynėjų, pasiekusių tam tikrą meistriškumo lygį. Jų darbai plito po apylinkes, darydama įtaką kitiems, formuodami pynimo stilius. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje, atliekant archeologinius tyrimus, šiaudinių dirbinių aptinkama itin retai, todėl apie jų gaminimą ir naudojimo paskirtis galima spręsti tik iš išlikusių XIX–XX a. dirbinių. LDK bendrataučiai gudai turėjo žymiai įvairiapusiškesnes šiaudų panaudojimo tradicijas. Ten stačiatikiai XVIII a. pab.–XIX a. pr. šiaudų pynimais puošdavo altorius, konstruodavo „karališkus vartus“, unitai jais puošdavo šventyklų ikonostasus. Ši lazda, kaip ir dar keletas pintų daiktų, 1957 m. gauta iš Bronės Šniūrevičienės, gyv. Novočėbės km., Tubių apyl. Didžiausia tikimybė, kad ji ir yra šio kūrinio autorė.
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Ne |
