| Name | Vėtyklė, arpa/veiteikla, vētījamā mašīna, веялка, fan |
| Author | Nežinomas |
| Year of establishment | XIX a. – XX a. pr. |
| Place of establishment | Vidurio Lietuva |
Description
Masyvus, išdrožtas iš vieno medžio gabalo. Kotas žemiau centrinės daikto ašies, apvalus, trumpas. Kaušas nupjauto ovalo formos, platėjančiomis į viršų sienelėmis.
Intresting info
Įrankis grūdams ir miltams semti, vėtyti, valyti. Įprastai darytas nesunkus, ties ašmenimis plonesnėmis sienelėmis. Nors Žemės ūkio draugijose javų valomieji punktai pradėti steigti pasibaigus Nepriklausomybės karams, rankinė vėtyklė buvo naudojama dar ilgai. Tai buvo įrankis, mažesniuose ūkiuose naudotas, dažniausiai, šeimininko. Vėtant buvo atskiriami maistiniai grūdai nuo pelų, dirsių, kitų šiukšlių ir lengvesnių grūdų pašarui. Labiau įgudę ūkininkai sugebėdavo vienu mostu išvėtyti tris krūvas. Nuo XX a. 4-jo deš. vid. didėjant javų eksportui, Lietūkis kėlė didesnius reikalavimus superkamų grūdų kokybei. Didesniuose ūkiuose vėtyklę pradėjo keisti javų valomosios mašinos (fukteliai, trieriai ir kitos).
Eksponatą 1957 m. muziejus įsigijo iš A. Kuprienės, gyvenusios Pakruostės km., Surviliškio apylinkėje. Šioje apylinkėje žemė derlinga, todėl ūkininkai buvo vieni turtingiausių buvusioje Kėdainių apskrityje.
Eksponatą 1957 m. muziejus įsigijo iš A. Kuprienės, gyvenusios Pakruostės km., Surviliškio apylinkėje. Šioje apylinkėje žemė derlinga, todėl ūkininkai buvo vieni turtingiausių buvusioje Kėdainių apskrityje.
| Available on exposure | Taip |
| Collection | Ne |