| Name |
Brauktuvė (bruktuvė), kuļstekle, kulstīkla, трапло, scutching knife |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XIX a. II p.–XX a. pr. |
| Place of establishment |
Nežinoma |
Description
Iš vieno medienos masyvo ištašyta stačiakampė, suplonintais kraštais ir siaurėjančiu į galą mentelė su ovalo formos rankena. Rankena siaurėjanti link mentelės, kitame gale išgręžta skylė.
Intresting info
Porinis įrankis, kurį sudaro priebraukis ir brauktuvė. Mintuvais arba linamyne mašina išmintus linus, norint verpti ar parduoti, reikėjo išbraukti. Apie savaitę atsigulėję bei atvėsę, linai, brauktuve braukiant, mažiau dulka ir gaudavosi nesukapotas pluoštas. Geras braukėjas stengdavosi brauktuve neperbraukti linų, nes pluoštas pasidaro pakulotas ir nustoja blizgėjimo. Mintuvais arba mašina išmintus linus suskirstydavo į dideles saujas, padėdavo ant priebrauko ir su brauktuve braukė. Nuopešas sudėdavo į linų saujos viršūnių vidurį ir surišdavo atskiras linų saujas. Linų saujos pluošto ilgumas priklausydavo nuo braukėjo. Geras linų braukėjas padarydavo ilgas linų saujas ir nesumaišydavo drūtgalių su linų viršūnėm. Braukėjas, linus braukdamas, rūšiavo pagal pluoštingumą, stiprumą, minkštumą ir spalvą. Pardavimui buvo braukiami tik geri linai, kietus arba labai minkštus linus parduodavo nebrauktus. Tai buvo visų svarbiausias ir atsakingiausias linų mynimo proceso darbas. Anot patarlės, geras braukėjas linus pagerina, o prastas – pagadina. Tiek linų pirkliai, tiek ūkininkai samdydavo patyrusius braukėjus. Kiekvienas linų braukėjas turėjo nubraukti per dieną vieną stuką (15 kg). Nors XX a. 4-jo deš. viduryje Lietuvoje ėmė steigtis linų apdirbimo fabrikėliai, ypač – Žemaitijoje jie nebuvo populiarūs, todėl dauguma ūkininkų linus tebebraukė brauktuve.
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Ne |
