| Name | Siuvimo mašina, šyunamuo mašyna, šujmašīna, швейная машына, sewing machine |
| Author | Nežinomas |
| Year of establishment | XIX a. vid. |
| Place of establishment | Nežinoma |
Description
Prietaisą sudaro viršuje esantis siuvimo mechanizmas, staliukas, velenas apačioje ir pakojai. Viršutinės konstrukcijos pagrindinė atrama yra dešinėje ją laikantis vertikalus statinis, laikantis veleno ir skriemulio ašis. Lygiagrečiai įtaisytas kitas statinis skriemulio ašiai, bet nesiremiantis į žemę, o užsibaigiantis ties veleno ašimi. Prie jo galo pritvirtinta veleno ašies auselė, jungiama prie pakojos. Kairėje dvi įkypai stovinčios „bumbulais“ tekintos kojos, remiančios staliuką ir sujungtos pakojų skersiniais. Pakojai profiliuoti, kraštuose pagražinti kontūriniais apskritimais. Nugarinėje viršutinės dalies pusėje išraižyta monograma „D KR Ƨ“. Kai kurios medinės dalys tašytos.
Intresting info
Siuvimo technika tūkstančius metų kito tik verpalo kokybės ir adatos materijos tobulėjimo rėmuose. LDK amatininkai šioje srityje turėjo gerą vardą, nes pagamindavo labai aukštos kokybės adatas. Prasidėjus industrinei revoliucijai, Vakarų siuvimo pramonei iškilo būtinybė optimizuoti rankinį siuvėjų darbą. Pirmasis siuvimo mašinos patentas rašytiniuose šaltiniuose fiksuojamas 1755 m. Vokietis iš D. Britanijos Charles Weisenthal’is pritaikė adatą mechaniniam siuvimui. Šiam išradimui nepaplitus, 1790 m. Londono baldžius Tomas Saint’as patentavo dar vieną mechanizmą, kuris 1873 m. tapo pamatu britų siuvimo mašinų pramonės pionieriui Niutonui Vilsonui. Gretimoje Prancūzijoje 1804–1810 m. Tomas Stone, Baltazaras Krems’as ir kiti taipogi padarė keletą svarbių siuvimo technikos išradimų. 1815 m. austras Josifas Madersperger'is patentavo savo automatizuoto siuvimo variantą, kurį nuolat tobulino ir už kurį 1841 m. gavo apdovanojimą. Tačiau ir šis išradėjas pramoninių gamintojų nesudomino. Pirmasis, tai padaręs, buvo prancūzas Bartolomejus Thimonnier’is. 1830 m. jis patentavo medinės konstrukcijos mašiną ir gavo kontraktą serijinei jos gamybai. Tačiau dėl atimamų darbo vietų įpykę siuvėjai kelis kartus sunaikino fabrikus su mašininiais „konkurentais“ ir siuvimo pramonės revoliucija Prancūzijoje baigėsi. Nuo 1841 m. D. Britanijoje ir JAV pradėti patentuoti įvairūs siuvimo mašinų variantai. Didžiausią racionalizacinį indėlį įnešė ūkininkas Elias Howe ir apsukrus inžinierius Izaokas Singer’is. Nuo XIX a. 6-jo deš. pradžios tiek siuvimo fabrikuose, tiek namuose siuvimo mašinos ėmė daugėti geometrine progresija ir tapo labiausiai pasaulyje naudojamu Viktorijos eros išradimu.
Ši siuvimo mašina vienas iš seniausių Kėdainių krašto muziejaus eksponatų. Ji 1932 m. gauta iš A. Ramanausko, gyvenusio Panevėžio ap., Spirakiškių km. Nieko nėra žinoma nei apie meistrus, ją pagaminusius, nei apie ją naudojusias siuvėjas. Mediniu konstruktyvu ir siuvimo mechanizmo išdėstymu mašina šiek tiek primena B. Thimonnier’io išradimą ar ankstyvuosius Wheeler & Wilson kompanijos modelius. Tačiau tai nėra akla kopija ir eksponatas neturi analogų nei vienam šiuo metu žinomam pramoninės gamybos siuvimo mašinos modeliui. Instrumentas tikriausiai buvo vienetinis kolektyvinio staliaus ir kalvio darbų gaminys.
Ši siuvimo mašina vienas iš seniausių Kėdainių krašto muziejaus eksponatų. Ji 1932 m. gauta iš A. Ramanausko, gyvenusio Panevėžio ap., Spirakiškių km. Nieko nėra žinoma nei apie meistrus, ją pagaminusius, nei apie ją naudojusias siuvėjas. Mediniu konstruktyvu ir siuvimo mechanizmo išdėstymu mašina šiek tiek primena B. Thimonnier’io išradimą ar ankstyvuosius Wheeler & Wilson kompanijos modelius. Tačiau tai nėra akla kopija ir eksponatas neturi analogų nei vienam šiuo metu žinomam pramoninės gamybos siuvimo mašinos modeliui. Instrumentas tikriausiai buvo vienetinis kolektyvinio staliaus ir kalvio darbų gaminys.
| Available on exposure | Taip |
| Collection | Ne |