| Name |
Puodynė, pods, pūds, збан, pot |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XV a. |
| Place of establishment |
Namų kompleksas, vad. Senjorų namais Radvilų g. Nr. 21, 83 Kėdainių senamiesčio kvartalas |
Description
Puodynė restauruota iš sulipdytų šukių, ertmės užpildytos gipsu. Ji su atlenktu nedideliu pakraštėliu, suapvalinta briauna, įsmaugtu kakleliu ir pustais peteliais. Peteliai dekoruoti įrėžtomis horizontaliomis linijomis. Molis rausvos spalvos, liesintas smulkiai grūsto akmens priemaiša. Puodynė degta oksidacinėje aplinkoje.
Intresting info
Molinius indus senieji Kėdainių gyventojai pradėjo gaminti XIV a. pradžioje, nuo tada, kai čia apsigyveno. Manoma, kad nedideliame sodžiuje tikrų iš amato gyvenusių puodžių dar nebuvo, todėl buičiai reikalingus molinius indus šeimos gaminosi pačios. Pagrindinis to meto indas buvo puodynė skirta maistui gaminti, laikyti ir patiekti ant stalo. Puodynes sodiečiai gamindavo iš apylinkėse randamo molio. Jį parsigabenę, išmindavo kojomis arba išdaužydavo pagaliu. Tai darydami pašalindavo iš molio įvairius nešvarumus ir augalų liekanas. Tuomet į švarų molį pridėdavo stambiai ir smulkiai grūsto akmens priemaišų. Jų dėdavo, liesindami riebų molį, kad puodynė karštoje krosnyje nesutrūkinėtų, o išdegta būtų tvirta ir nedužtų. Puodynes lipdydavo iš vieno ant kito dedamų molio juostų arba volelių. Juos lygindavo pirštais ant ranka sukamo medinio rato. Toks puodynių gamybos būdas vadinamas apžiedimu, o gaminiai - apžiesta keramika. Nežinoma, ar sodybose buvo atskiros tik puodynėms išdegti krosnys. Bet tam tiko ir paprastos duonkepės. Jose puodynės išdegdavo 700 - 800C temperatūroje, o išdegę įgaudavo rusvą ir rausvą spalvas. Toks puodynių deginimo būdas vadinamas oksidacija.
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Archeologijos radiniai |
