| Name |
Puodo šukė, pūda suče, poda lauska, чарапок ад збана, pot fragment |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XVII a. |
| Place of establishment |
Sklypas Radvilų ir Skongalio g. kampas, 83 Kėdainių senamiesčio kvartalas |
Description
Puodo viršutinės dalies šukė. Pakraštėlis atlenktas, briauna nupjauta. Kaklelis įsmaugtas, dekoruotas siauru iškiliu lankeliu. Peteliai pusti, dekoruoti įspausto tinklo ornamentu ir įspaustomis horizontaliomis linijomis. Išorinė šukės pusė ir dalis vidinės pusės glazūruota žalsva glazūra. Molis rausvos spalvos, liesintas smulkiai grūsto akmens priemaiša. Puodas degtas oksidacinėje aplinkoje.
Intresting info
Glazūra yra plona, stikliška keraminių dirbinių danga, kuri gali būti skaidri, matinė, bespalvė ir spalvota. Glazūros pagrindą sudaro skalūninės kilmės kaolinas, lauko špatas, kvarcas ir įvairių metalų oksidai. Pastarieji ir metalų druskos glazūrai suteikia spalvą: mėlyną – kobaltas, žalią – chromas, raudoną ir purpurinį – alavas, smaragdinį ir melsvą – varis, geltoną, rusvą ir juodą – geležis. Glazūros naudojimo pradininkai buvo senovės Egipto ir Asirijos amatininkai. Lietuvoje ankstyviausiais glazūros dirbiniais laikomi XIV a. Vilniaus katedros rūsių keraminės grindų plytelės. Nuo XV a. amatininkai dirbinius puošė vienspalvėmis glazūromis - žalsvomis, rusvomis arba gelsvomis. Nuo XVI a. gaminiai buvo glazūruojami kelių spalvų glazūromis. Tokie gaminiai vadinami polichrominiais. Pavadinimas kilęs nuo graikų žodžio polýchromos, reiškiančio įvairiaspalvį. Kėdainiuose vienspalvės glazūros gaminiai pradėti gaminti XVI a, o polichrominiai – XVII a.
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Archeologijos radiniai |
