| Name |
Plokštinis koklis, cepļa pūdeņš, krāsns podiņš, кафля, tile |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XVIII a. vid. |
| Place of establishment |
Sklypas Didžioji g. Nr. 7 – Nr.9, 75 Kėdainių senamiesčio kvartalas |
Description
Plokštinis koklis be rėmelio, dekoruotas reljefiniu vienuolių karmelitų ordino herbu – profiliuotu heraldiniu skydu, kurį simbolinė Karmelio kalno susmailėjusi viršūnė dalija į tris laukus. Kiekvienas jų papuoštas žvaigžde: vidurinė simbolizuoja Mariją, dvi šoninės – pranašus. Skydo viršų puošia kartušas su karūna ir kalaviją laikančia iškelta ranka. Plokštės kraštai abipus kartušo puošti reljefinėmis augalų šakelėmis. Molis rausvos spalvos, liesintas smulkiai grūsto akmens priemaiša. Koklis degtas oksidacinėje aplinkoje. Nudaužtos koklio vietos atkurtos iš gipso.
Intresting info
Vienuolių karmelitų ordiną trečiojo kryžiaus žygio į Šventąją žemę metu 1150 m. įkūrė vienuolis Bertoldas iš Italijos regiono Kalabrijos. Vienuoliai apsigyveno prie šv. Elijo šaltinio ant Karmelio kalno. Bertoldo prašymu Jeruzalės patriarchas Albertas 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu: karmelitai turėjo gyventi atskirose celėse, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų ir visiškos tylos. Į Lietuvą pirmieji karmelitai atvyko XVI a. pr. iš Lenkijos. Iš viso LDK veikė 45 karmelitų vienuolynai. Kėdainiuose karmelitai kurtis pradėjo 1703 m. Jų vienuolynas po 1831 m sukilimo buvo uždarytas.
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Archeologiniai radiniai |
