| Name |
Saga iš kaulo, kaula pūgys, kaula pogas, гузик з косці, button of bone |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XVII a. I pus. |
| Place of establishment |
Sklypas Senoji gatvė Nr. 18, 66 Kėdainių senamiesčio kvartalas |
Description
Kaulinė apvali tekinta saga su dviem skylutėmis siūlui prie apdaro prisiūti
Intresting info
Žmonės žiloje senovėje apsieidavo be sagų: naudojo augalų spyglius, gyvūnų kaulus ar medžio pagaliukus. Pirmosios sagos, kaip dekoratyviniai elementai prieš 5 tūkst. metų buvo naudojamos Indijoje. Kinijoje rastų sagų amžius 4 tūkst. metų. Į Europą sagos keliavo lėtai. Graikai sagas, kaip papuošimą ar įvertinimo ženklą naudojo nuo 4 a. iki Kristaus. Europos gyventojai sagstytis pradėjo nuo XIII a. Masiškai sagos imtos naudoti tik XVIII a., atsiradus aptemptiems drabužiams, o vyriškiems drabužiams puošnumu nenusileidus moteriškiems. Tada sagos tapo prabangos ženklu, buvo gaminamos iš aukso, sidabro ir dramblio kaulo. Saga buvo tikras meno kūrinys ir tik po Prancūzijos revoliucijos 1789 m. pradėta naudoti pagal paskirtį – tapo užsisegimo priemone. XIX a. buvo sagų naudojimo aukso amžiumi. Pagal sagas buvo galima atskirti, kokiai grupei, tarnybai ar ginkluotosioms pajėgoms, profesijai priklauso žmogus. Sagos buvo siuvamos ant munduro arba jo atitikmenų: livrėjos, švarko ir kt. Napoleono kareiviai Egipte atrado dar vieną sagų paskirtį – jomis kaip monetomis atsiskaitydavo turguje. Sagos taip pat naudotos, kaip amuletai, norint apsisaugoti nuo užkeikimų.
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Archeologijos radiniai |
