| Name |
Neapdirbto kaulo ruošinys, neapstruoduotu kaulu fragmenti, neapstrādātu kaulu fragmenti, непрацаваны фрагмент косткі, fragments of not processed bone |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XVII a. I p. |
| Place of establishment |
Sklypas Paeismilgio g. 12, 65 Kėdainių senamiesčio kvartalas |
Description
Tuščiaviduris galvijo kaulas, nupjautas iš abiejų pusių
Intresting info
Kaulas plačiai naudotas buities reikmenų gamyboje nuo pat akmens amžiaus ir tebenaudojamas iki šių dienų. Kaulo audinys yra tvirtas ir elastingas, susideda iš organinės kilmės kolageno ir mineralinės kilmės kalcio, magnio, fosforo. Organiniai komponentai Kaului suteikia elastingumą ir stangrumą, o mineraliniai komponentai – tvirtumą ir kietumą. Šių dalių kiekis įvairiuose kauluose, priklausomai nuo jų formos ir funkcijos, yra skirtingas. Išorinė kaulo dalis yra kieta, o vidinė akyta, todėl dirbinių gamybai dažniausiai naudojama išorinė kojų vamzdinių kaulų dalis. Pirmieji kaulo dirbinius gamino į Lietuvos teritoriją atkeliavę paleolito medžiotojai. Akmens amžiuje pagrindinė kaulo apdirbimo priemonė buvo akmeniniai bei titnaginiai kirveliai, įvairūs kalteliai. Pjovimui buvo naudojami titnaginiai rėžtukai, gręžimui – titnaginiai grąžteliai, o dirbinio šlifavimui – smiltainio plokštelė. Geležies amžiuje ir viduramžiais kaulas buvo apdirbamas metaliniais įrankiais: įvairaus dydžio pjūkleliais, grąžteliais, dildėmis, peiliais, kalteliais, kirvukais, specialiais ornamentavimo įrankiais. Dirbinys šlifuojamas metaliniu gremžtuku, smiltainiu, asiūklio stiebais, žuvies oda, o taip pat ir kitų gyvūnų drėgna smulkiame smėlyje išvoliota oda. Meistrai, norėdami palengvinti darbą, dažnai minkštindavo ruošinį, merkdami jį į vandenį ar natūralios rūgšties tirpalą. Pakaitinti galvijų kaulai buvo tiesinami ar kitaip formuojami. Kėdainiuose ankstyviausi kaulo ruošiniai randami XIV a. pr. kultūriniame sluoksnyje
| Available on exposure |
Ne |
| Collection |
Archeologijos radiniai |
