| Name |
Spyna, dakaramais atslāgs, piekaramā atslēga, замок, lock |
| Author |
Nežinomas |
| Year of establishment |
XVII a. |
| Place of establishment |
Nežinoma |
Description
Barokinio stiliaus spyna, stačiakampė, kryžiaus formos su ovalo formos viršūne, pridengta ornamentuotu akanto lapų formos ažūriniu viršeliu. Sudaryta iš tvirto spynos korpuso ir spyruoklinio skląsčio.
Intresting info
Nuo XVI a. Europos meistrai pradėjo svarstyti naujas užraktų koncepcijas ir tobulinti spynas. Konstrukcinės paieškos prasidėjo keliose vietose Austrijoje ir Pietų Vokietijoje, tame tarpe Niurnberge ir Augsburge. XVIII a. šioje srityje ėmė lyderiauti Didžioji Britanija, kur Willenhall miestas tapo raktų ir spynų manufaktūrų sostinė. Iki XVIII a. pab. spynos kalvių kaltos iš plieno, retesniais atvejais jas konstruodavo šaltkalviai. XVI–XIX a. garsiausi Lietuvos užraktų meistrai dirbo Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje. Eksponuojama spyna buvo įmontuota Kėdainių evangelikų-reformatų katedros išorinėse duryse iki XX a. vidurio. Galima daryti prielaidą, kad bažnyčią ji saugojo nuo pat pastatymo XVII a. viduryje. Prasidėjus sovietinei okupacijai, bažnyčia buvo uždaryta ir naudota sandėliavimui. Tačiau buvęs bažnyčios sargas Jonas Lapienė dar ilgai saugojo parapijos relikvijas. 1939 m. jis atsikėlė gyventi iš Biržų į Kėdainius, kur buvo paskirtas viso reformatų kolegijos turto, esančio Kėdainių mieste ir jo apylinkėje, prižiūrėtoju ir globėju. 1956 m. jam mirus, spyną su raktu į muziejų atnešė jo žmona, gyvenusi priešais bažnyčią, tuometinės Tarybų gatvės 19-me name.
| Available on exposure |
Taip |
| Collection |
Ne |
