Apie mus

X

Kėdainių krašto muziejus – vienas iš seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Muziejus ir jo skyriai pasakoja apie XV – XIX a privataus Kėdainių miesto, kuriame gyvavo lietuvių, lenkų, škotų, vokiečių, žydų ir rusų tautinės bei reformatų, liuteronų, katalikų, arijonų, stačiatikių ir judėjų konfesinės bendruomenės, istoriją. Tik Kėdainių krašto muziejuje ir jo skyriuose galėsite pamatyti unikalius ragų baldus iš grafų Zabielų Apytalaukio dvaro ir garsiausio dievdirbio Vinco Svirskio kryžių kolekciją buvusiame karmelitų vienuolyne, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų ir unikalius sarkofagus reformatų bažnyčioje, susipažinti su Kėdainių žydų bendruomenės ir holokausto istorija Daugiakultūriame centre buvusioje mažojoje žieminėje sinagogoje, pajusti 1863 m. sukilimo dvasią buvusiame baronų Šilingų dvare Paberžėje.

Daugiakultūris centras, Senoji rinka 12, Kėdainiai, LT-57247, tel.(8-347) 51778, el.p. daugiakulturis@gmail.com

2002 m. atvėręs duris Daugiakultūris centras yra įkurtas restauruotoje buvusioje XIX a. mažojoje žieminėje sinagogoje. Centre įrengta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir Holokaustą „Bendrapiliečiai, kurių netekome“. Vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, džiazo ir profesionaliosios muzikos koncertai, organizuojamos parodos, seminarai. Vykdoma edukacinė ir klubinė veikla.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus reformatų bažnyčioje, Senoji g. 1, Kėdainiai, tel. +370 347 53685

Tai pirmoji 2001 m. atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547-1603), Jonušo (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai. Kristupo Radvilos Perkūno ir jo vaikaičių sarkofagai yra renesanso stiliaus pagaminti iš alavo, o prabangus Jonušo Radvilos barokinio stiliaus sarkofagas, pagamintas iš vario ir žalvario skardų, paauksuotų kniedžių bei pasidabruotų kalstinių. Šio sarkofago autorius buvo žymus Torūnės auksakalys, karalių Vladislovo ir Jono Kazimiero Vazų dvaro servitorius Jonas Kristijonas Byrfafas (Johann Christian Bierpfaff) (apie 1600-apie1680).

Bažnyčioje įrengta paroda, pasakojanti apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, mauzoliejuje palaidotus kunigaikščių Radvilų šeimos atstovus, sarkofagų restauravimą.

1863 m. sukilimo muziejus, Paberžės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., tel. + 370 645 12407, el. p. muziejus1863@gmail.com

Vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimui skirtas muziejus yra įsikūręs buvusiame sukilimo rėmėjų baronų Šilingų dvare Paberžėje, kurios klebonas Antanas Mackevičius su savo būrio vyrais pirmasis Lietuvoje kovos veiksmais palaikė 1863 m. sausio mėn. Lenkijoje kilusį sukilimą. Muziejaus ekspozicijoje atskleidžiamos sukilimo priežastys, eiga, jo dalyviai, pasekmės, dvaro pastato istorija. Siekiant kuo išsamiau lankytoją supažindinti su sukilimu, ekspozicijos koncepcijos pagrindu pasirinktas raudonos ir baltos spalvų derinys bei dvipusiškumo aspektas. Būtent šios spalvos pasirinktos ekspozicijoje todėl, kad jos simbolizuoja sukilimo dalyvių grupes – „raudonuosius“ ir „baltuosius“. „Raudonieji“ – demokratinių pažiūrų piliečiai, dauguma jų valstiečiai. „Baltieji“ – LDK ir Lenkijos bajorai, šlėktos. Kai kuriose erdvėse įvedama ir tamsiai pilka spalva – tai trečioji sukilimo pusė, carinės Rusijos kariai. Ekspozicijos pabaigoje lankytojas patenka į kitą ekspozicinę erdvę – žibalinių lempų pristatymą. Šioje salėje eksponuojama Kėdainių krašto muziejaus surinktų restauruotų ir konservuotų žibalinių lempų kolekcija. Šioje salėje pristatomas ir žibalinės lempos išradėjas – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukošievičius.

Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, J.Basanavičiaus g. 36 (2 aukštas), Kėdainiai, LT-57177

Muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Čia eksponuojama daugiau nei 50 Krakėse (Kėdainių raj.) gyvenančio žinomo drožėjo Vytauto Ulevičiaus (g.1934 m.) darbų.

Arnetų (Senjorų) namas, Radvilų g.21, Kėdainiai, LT-57254

Arnetų namas yra škotų bendruomenės, gyvenusios XVII–XVIII a. Kėdainiuose materialus palikimas. Namas mūrytas XVII a. vid. škotų pirklio Jono Arneto, prie Didžiosios rinkos aikštės – tuo laiku pagrindinės miesto turgavietės. Prie jos XVII–XVIII a. gyveno didelė ir įtakingą škotų reformatų bendruomenė.

Namas yra XVIII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškos išorės ir vidaus planas. Po namu sumūrytas įspūdingo dydžio skliautuotas rūsys, o antrame namo aukšte prie kupolo formos kamino įrengta skliautuota patalpa tualetui, vadinamasis ,,liuftklozetas”, yra vienintelė tokios paskirties patalpa išlikusi Lietuvoje, miestiečių gyventame name.

Arnetų namas yra XVII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuris per 350 m gyvenimo laikotarpį išvengė didesnių pertvarkymų, rekonstrukcijų ir pritaikymų. Tokių namų, kuriuose išliko autentiškas išorės ir vidaus planas bei apdailos detalės Lietuvoje nėra. Todėl namas yra unikalus paminklas ir vertingas turizmo objektas. Namui egzotikos ir patrauklumo teikia škotiška jo kilmė. Šis namas buvo evangelikų reformatų bažnyčios klebonija, čia suvažiuodavo senjorai į pasitarimus. Namas yra architektūros paminklas, saugomas valstybės.

2014-2015 m. šiame name planuojama įkurti daugiafunkcį, XVII-XIXa. miestietiškąją kultūrą ir tradicinius amatus pristatantį centrą.

Arnetų namas priklauso Kėdainių krašto muziejui. Jo, kaip vieno iš muziejaus skyrių, funkcijos bus:

•   Archeologinių, rašytinių, ikonografinių šaltinių apie Kėdainių miestą tyrimas
•   Švietėjiška – edukacinė miesto kultūros veikla
•   Renginių, susijusių su miesto kultūros propagavimu, organizavimas
•   Programų, susijusių su jaunimo užimtumu ir socializacija, kūrimas ir vykdymas
•   Konferencijų rengimas
•   Tikslinių šviečiamųjų, kultūros populiarinimo renginių organizavimas
•   Su miesto istorijos tyrimu ir populiarinimu susijusių klubų susibūrimo vieta
•   Viduramžių Kėdainių miesto kultūros istorijos tyrimo centras
•   Tradicinių amatų demonstravimas ir mokymas

Rekonstruotos pastato patalpos bus miesto svečių delegacijų, turistų, jaunimo organizacijų ir miesto piliečių priėmimo bei neformalaus bendravimo istorinėje aplinkoje vieta. Šis projektas – tai maksimaliai autentiškos XVII–XIX a. aplinkos išsaugojimas ir atkūrimas, siekiant reprezentuoti ne tik teorinį Kėdainių miesto kultūros palikimą, bet ir iliustruoti tai materialinėje aplinkoje.