Muziejaus edukacinės programos
Edukacinę programą sudaro daugiau nei 30 ikimokyklinio, jaunesnio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtų temų, apimančių istoriją, etnokultūrą ir dailę.
I. Istorinės programos Kėdainių krašto muziejuje
Nevėžio slėnio paslaptys
Mokiniai mokomosios ekskursijos metu aplanko Sirutiškio dvaro rūmus ir parką – Č. Milošo senelių gimtinę, Kalnaberžę – P. Stolypino ir K. Binkio dvarą ir parką, Paberžę – 1863 metų sukilimo muziejų, Šilingų dvarą, Tėvo Stanislovo bažnytinių reikmenų muziejų, Krekenavą – Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, kurioje kunigavo Maironis, Pašilius – vienintelį Lietuvoje esantį stumbryną, Šventybrastį – 1863 m. sukilėlių slėnį, Šetenius – Nobelio premijos laureato Č. Milošo kultūros centrą, Apytalaukį – grafų Zabielų istorizmo stiliaus dvaro rūmus, Kėdainiuose – minaretą. Ekskursijos metu mokiniai pildo užduočių sąsiuvinius, kuriuose yra užduotys reikalaujančios istorijos, literatūros, biologijos žinių. Programa skirta 5–12 klasių mokiniams. Trukmė – 6 val.
Kėdainiai – Mikalojaus Daukšos ir Česlovo Milošo žemė
Programos metu skaitoma M. Daukšos ir Renesanso laikotarpio Lietuvos poetų kūryba; ištraukos iš rašytojo M. Katkaus etnografinės apybraižos „Balanos gadynė“, Č. Milošo autobiografinio romano „Isos slėnis“ ir J. Paukštelio romano „Kaimynai“; analizuojami minėtų kūrinių motyvais sukurtų filmų fragmentai; pasirenkami tipiškiausi minėtų autorių kūrinių personažai ir kuriamos inscenizacijos, dėliojamos dėlionės. Programa skirta 8–12 klasių mokiniams. Trukmė – 2 val.
(Programos pritaikytos vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams. Vyksta Kėdainių rajone ir Krašto muziejuje)
Ką pasakoja akmeninis kirvukas
Moksleiviai susipažįsta su archeologijos ekspozicija, žiūri ištrauką iš vaizdo filmo „Vikingų festivalis“, matuoja, piešia archeologinius eksponatus, sprendžia kryžiažodžius.
Seni daiktai prabyla
Pamokos metu moksleiviai mokosi kočioti lininį rankšluostį, nešti naščiais medinius kibirus, matuojasi medines klumpes bei mena mįsles, sako patarles, piešia labiausiai patikusius daiktus.
Gyvenimas dvare
Moksleiviai susipažįsta su Kėdainių krašto dvarų istorija, apžiūri Apytalaukio dvaro ragų baldus, patys gamina vėduokles, piešia savo svajonių rūmus.
Viena diena viduramžių mieste
Moksleiviai susipažįsta su Didžiosios Rinkos istorija, piešia svarbiausių architektūrinių paminklų: Rotušės, evangelikų reformatų bažnyčios, Stiklių namų eskizus, pasivaikščioja po senamiesčio kiemelius.
Knygnešių keliais
Moksleiviai susipažįsta su Kėdainių krašto knygnešiais, jų pavojingu gyvenimu, slaptomis mokyklomis, sprendžia kryžiažodžius, skaito XIX a. pab. raštus, žaidžia.
Radvilų giminės istorija
Moksleiviai gilinasi į didikų giminės istoriją, jų tradicijas, papročius, nagrinėja pravardžių reikšmę, piešia Radvilų sarkofagų ornamentus.
Senieji Lietuvos ir Kėdainių herbai
Susipažįsta su senaisiais Lietuvos miestelių herbais, piešia Kėdainių ir Jonušavos herbus, sukuria savo herbų eskizus.
Tremtis ir partizaninis judėjimas Kėdainių krašte
Moksleiviai susipažįsta su tremtinių ir partizanų gyvenimu, skaito jų laiškus, žiūri fotografijas iš Kėdainių krašto muziejaus fondų, klauso tremtinių ir partizanų dainų, eilėraščių.
Kėdainių miestietiškoji kultūra (8kl.)
Ekskursija po Kėdainių senamiestį (Didžioji rinka, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia, Arnetų namas) ir darbas su archeologiniais radiniais Krašto muziejaus edukacinėje klasėje.
Senoji liaudies skulptūra. Kryžiaus simbolis
Moksleiviai supažindinami su mažąja liaudies skulptūra, koplytstulpiais, V. Svirskio kryžiais.
Anos Frank istorija šiandienai (8 kl.)
Supažindinami su holokausto aplinkybėmis. Žiūri filmą „Brangioji Kitty“, skaito dienoraščio ištraukas.
Arbatos paslaptys
Apžiūri senovinių virdulių kolekciją, susipažįsta su arbatos gėrimo tradicijomis įvairiose šalyse, ragauja įvairių rūšių lietuviškas arbatas.
II. Etnokultūrinės programos Kėdainių krašto muziejuje
Lino kelias
Susipažįsta su linų apdirbimo įrankiais, linininkystės papročiais, mokomi dainų bei žaidimų.
Rugio kelias
Moksleiviai susipažįsta su žemdirbystės įrankiais, mokosi sėti iš sėtuvės, atskirti įvairių rūšių javus, ragauja įvairių rūšių duonelę, sprendžia kryžiažodžius.
Kad neprailgtų advento vakarai
Supažindinami su advento papročiais, burtais, mokomi adventinių žaidimų bei dainų.
Kalėdų belaukiant
Supažindinami su Kalėdų ir Kūčių papročiais, burtais, žaidimais.
Šalta žiema šalin eina
Supažindinami su Užgavėnių papročiais, dainomis, žaidimais.
Paukščių sugrįžtuvės
Supažindinami su paukščių sugrįžimu, švenčių papročiais, vaikų smulkiąja tautosaka, paukščių balsų pamėgdžiojimais.
Velykų pramogos
Supažindinami su kiaušinių marginimo būdais, Velykų papročiais, mokomi velykinių žaidimų ir dainų.
Margučiai
Aiškinami margučių raštų simboliai, mokomasi marginti vašku kiaušinius.
Piemenėlių papročiai
Supažindinami su Sekminių papročiais, žaidimais, dainomis, vaikų tautosaka.
III. Programos Daugiakultūriame centre
Religinių konfesijų maldos namai (9–12 kl.)
Pamoka-ekskursija po katalikų, reformatų, stačiatikių ir judėjų maldos namus, kurios metu išsiaiškinami panašumai ir skirtumai, užduočių lapuose atliekamos užduotys. Praktinis užsiėmimas Daugiakultūriame centre nagrinėjant religinių konfesijų artefaktus.
Holokaustas (10–12 kl.)
Žiūrimos ir aptariamos ištraukos iš filmų „Saulėlydis Lietuvoje“ ir „Ambulance“, atliekamos užduotys, diskusijos.
Štetlas ir tradicijos (5–12 kl.)
Ekskursija po Kėdainių senamiestį, kurios metu atskleidžiama žydų gyvenimo specifika Lietuvos miesteliuose, praktinis užsiėmimas Daugiakultūriame centre – nagrinėjama specifiškiausia žydų šventė – šabas, su ja susiję papročiai ir naudoti daiktai (kipa, šabo žvakidė, kidušinės taurelės), pasivaišinama macais ir vynuogių sultimis.
Tautinių ir konfesinių bendruomenių literatūra, muzika ir simboliai (9–11 kl.)
Programa apima įvairių žanrų rašytinę kūrybą nuo XVI iki XIX a., nagrinėjami su Kėdainiais susiję evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, katalikų bei pasaulietiniai žydų tekstai. Susipažįstama su rusų ir lenkų tekstais, atspindinčiais XIX–XX a. pradžios dvarų kultūrą Kėdainių krašte. Skirtingų tautų ir religinių konfesijų rašytinis palikimas iliustruojamas vaizduojamojo meno, architektūros pavyzdžiais, paaiškinami svarbesni simboliai; užsiėmimų metu klausomasi religinių giesmių ir įvairių tautų muzikos.
IV. Senųjų amatų programos Arnetų name
Senųjų amatų antspindys Kėdainių tautodailėje: kutų rišimas
Demonstruojamos riešinės ir rišti papuošalai, mokoma pasidaryti papuošalus, aiškinama jų atsiradimo istorija bei simbolinė kutų, mazgo ir karoliukų reikšmė lietuvių pasaulėžiūroje. Paskaitos metu demonstruojamos skaidrės.
Senųjų amatų antspindys Kėdainių tautodailėje: tinklelių nėrimas šaudykle ir vašeliu
Aptariamos lietuviškų nėrinių nėrimo ir jų panaudojimo tradicijos, pristatoma tinklelių nėrimo šaudykle (šakute) atsiradimo istorija ir simbolinė reikšmė, mokoma nėrimo ir tinklelių siuvinėjimo. Paskaitos metu demonstruojamos skaidrės.
Vilnos vėlimo tradicijų pristatymas ir veltinių papuošalų gamyba
Mokoma pasigaminti veltus papuošalus, supažindinama su vėlimo istorija, tradicija ir technika.
Senųjų amatų antspindys Kėdainių tautodailėje: apsiuvas (aplikacija) – vienas seniausių spalvoto siuvinėjimo būdų
Supažindinama, kodėl ir kada apsiuvų siuvinėjimas pradėtas vadinti „skiautiniais“, kuom skiautinių siuvimo technika skiriasi nuo tradicinio apsiuvų siuvinėjimo, kaip buvo siuvinėjami tautiniai bei seniausieji apeiginiai rūbai. Demonstruojamos skaidrės.
Audimo tradicijos ir technologija Kėdainių krašte
Dvi paskaitos–praktiniai užsiėmimai. Pirmoje paskaitoje autentiškomis XIX a. staklėmis demonstruojama įžanga į audimą – siūlų paruošimas audiniui ir audeklo apmetimas. Aiškinama, kam naudojami vertikalūs ir horizontalūs mestuvai, kaip ant jų kryžiuojami siūlai, kaip metmenų siūlai surišami į kasą ir riečiami į veleną. Taip pat pasakojama, kur Kėdainiuose galima pamatyti unikalių kontušinių audinių pavyzdžių, svarstoma, ar nešiojo mūsų krašto didikai prabangias Slucko juostas, kada mieste atsirado audimo cechai. Antroje paskaitoje mokoma, kaip apmesti matmenys tam tikru būdu įtaisomi staklėse: riečiami į matmenų veleną, veriami į nytis bei skietą, primazgomi prie audeklo lazdelės.
Riešinių ir pirštinių mezgimas Kėdainių krašte
Nagrinėjami tradiciniai Vidurio Lietuvos ir Klaipėdos krašto riešinių ir pirštinių raštai pasakojama, kaip unikali Klaipėdos krašto pirštinių kolekcija 1940 m. atsidūrė Dotnuvoje, taip pat apie lietuviškų pirštinių paplitimą, formas, mezgimo techniką, sakralinę ir estetinę, paprotinę ir apeiginę reikšmes. Demonstruojamos skaidrės.
Verpimas
Demonstruojamas verpimas stačiuoju ir gulsčiuoju rateliais, mediniu verpstuku bei autentišku neolito epochos akmeniniu verpstuku.
V. Programos 1863 m. sukilimo muziejuje
- Paberžė ir 1863 m. sukilimas
- Gyvenimas po 1863 m. sukilimo
- Paberžės simboliai – saulutės, koplytstulpiai, stogastulpiai, dubenuotieji akmenys (skirta 5–12 klasių mokiniams ir suaugusiems)
- 1863 m. sukilimas Lietuvoje (skirta 7–12 klasių mokiniams ir suaugusiems)
- 1863 m. sukilimo atmintinos vietos (skirta 5–8 klasių mokiniams)